pagedauti

pagedáuti intr., tr. pasigesti ko, paieškoti, pageidauti; gailėti: Jis pagedavo – sako, mano vaikai kur? J. Pagedavo nekurį laiką pirmojo [vaiko], bet kaip atsirado kitas, tą lygu primiršo Slnt. Karvė vis dar veršio pagedáuja Alk. Dėdė trečia diena tavęs jau pagedauja Nm. Tave ... visi pagedáuja JD387. Ne girios gegelė, ne miško paukštelis, tiktai sena motynėlė manęs pagedáuja JD522. Būdavo, pagedauja, jeigu kartais jis neateina V.Kudir. Ji savo skepetos pagedãvo, kažin ar rado Vdžg. Dėvės brolelis mano manderužę manęs jauno pagedáudams JD1176. Šiais metais ir Vincuką pagedãvo (šaukė) į kariūmenę Vvr. Eikime, tamistos motyna pagedauja LzP. Jūsų tenai senai laukia, senai laukia pagedauna Tvr. Ko jūs, sveteliai, reikalaujat, ar mūsų seselės pagedáujat? JV549. \ gedauti; pagedauti